vėdinti

vėdìnti (-ýti K, DrskŽ; R, MŽ, N), -ìna, -ìno tr. KBII200, K, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, DūnŽ, vė́dinti, -ina, -ino 1. SD398, S.Dauk, K, DŽ reguliuoti oro kaitą patalpoje, šalinti drėgmę, tvanką, blogą orą, kvapą ir pan.: Ana savos pirkios nevėdìna LzŽ. Esant ligoniui namuose, dažniau vėdinkite kambarius sp. Durys atdaros, mat vėdìna sieną Trk. Kad butas nebūtų drėgnas, reikia geriau jį šildyti ir vėdinti rš. Didokas kambarys buvo seniai nevėdintas, priplėkęs K.Saj. Čia taip tvanku, čia, matyt, niekada nevėdinama V.Bub. Bitės avilį vėdina J.Krišč. Salono vėdinamieji prietaisai KlK46,42. | Rasa vėdina tvanką BbSir18,16. | refl. intr., tr. K, DŽ¹, NdŽ: Klėtis tai kaip ir vėdìnos – ir katės įlenda pro langelį pelių gaudyt Kp. Atdaryk duris valion, kad vėdintųs Akn. 2. gerinti temperatūros, drėgmės, švaros ir pan. sąlygas ppr. laikant ore, saulėje, vėjuje ar reguliuojant oro kaitą: Vėdinu prieš saulę N. Drabužius gulinčius vėdìnk ant vėjo J. Mama, būdavo, kraičius vėdìna, peržiūria Slm. Galgi jau nusidairė lietus, gal vėdìnt drapanos? Mžš. Aš vėdinaũ tas skarytes JnšM. Mums nereikėjo tuokart vėdìnti nė tų patalynių – mums liuob išvėdins Plt. Svirno dureles aš pati rakinau, plonąsias drobeles vėjely vėdinau LTR(Lnkv). Tu nueisi į aukštą klėtį, kur vėdinau baltas drobes LTR(Mrj). Ar skryneles vožinai? Ar drobeles vėdinai? JD555. Tu skrynele, tu margoja, daugiau tavęs nerakinsiu ir kraitelio nevėdìnsiu (d.) Ktk. Kur lygių lygios lankos, žyd balti dobileliai, ten vėdin vėdin jauna mergelė tris plonąsias drobeles StnD2. Švento Jono dienoj skrudėlės tą korį išneša vėdint LTR(Slk). Jei tu muni (apynį) nevėdinsi, čia pat supelėsiu S.Dauk. Baltus linelius šukavo, geltonas kaseles vė́dino JD87. Į liepelės viršūnėlę vainikas kabintas, į liepelės šakužėles kasnykai vė́dinti JV212. An liepos žalių šakelių kasnykai vėdýta DrskD139. Po liepele, po žaliąja ugnelė kūryta, ant liepelės viršūnėlės vainikas vėdintas LTR(VšR). Prieš pat sėją sėklos paskleidžiamos šiltoje patalpoje ir dažnai maišomos – vėdinamos rš. Nereikia mėšlo vėdinti, t. y. plonai iškloti ant viso diendaržio TS1900,12. | refl. L: Kraunant į žaginius žalią pašarą, reikia plonai dėti, kad geriau vėdintųsi ir greičiau džiūtų sp. ^ Sako, vėdìnas pinigai – ugnė kūrenas Vdn. ║ prk. pranešioti ilgiau nenešiojamą: Ar surdutėlį vėdinai, ar ristą žirgą mėginai? LTR(Al). Ar žirgužėlį mėginai, ar sermėgėlę vėdinai? LTR(Vv). Tai žirgelį mūdrinau, tai jupeles vė́dinau JD555. Ar žirgelį mokinai, ar sukneles vėdinaĩ? (d.) Dkš. ║ prk. prajodinėti: Nesirūpink, sesaite, ne pas tave atjojau: žirgelį vėdìndamas, balnelį mėgindamas (d.) Grz. 3. R, MŽ, I, Sut, KBII200, K, M, Rtr, L, NdŽ, ŠT126 vėsinti, aušinti, šaldyti, gaivinti (ppr. vėsioje vietoje, vėjuje ar vėduojant): Kiaurą naktį vėdinì vėdinì – ar atvėso Trk. Susitarkavusiu bulvių ir išsikepusiu klecką, ir padėjusiu ant lango vėdinti LTR(Šts). Vėjelis, kurs pučia iš jūros, nekiek vėdina vasarą tuos žmones Ašb. Kritės tam tikrai yra, ka dumpliuotų eitant, ka vėdìntų Kal. Pūsk, vėjeli, vėdink man veidelį (d.) J.Jabl. Atsileidęs vėdìnk kleckus KlvrŽ. Šnekutienė verkdama nuėjo pas šulinį nosies vėdinti I.Simon. | prk.: Šitai (tiesos pasakymas) labai gerai vėdina smegenis J.Balt. Šv. Kazimieras giesmes giedodamas vėdino savo karštą širdį LMD. | refl. R, MŽ, N, K, M, Rtr, L, NdŽ, KŽ: Išsitraukusi nosinę ėmė vėdinties I.Šein. ^ Gyvo raugo svetur prisigėręs, namie vėdinasi KrvP(Rdš).

◊ bẽzdalus vėdìnti šokti: I vėdìna anos tus bẽzdalus End.

bùrną vėdìnti kalbėti (ppr. be reikalo): Aš virėjui teip pasakyčiau: kame reikia valdžios, ten nevėdink be reikalo burnos Blv.

neĩ pū̃sk, neĩ vėdìnk nieko gera: Iš to sūnaus muno nei pū̃sk, neĩ vėdìnk Skd.

nùgarą vėdìnti mušti: Negali žinoti, a tas geras [vyras], katras vėdìna nùgarą, a tas, katras leida apipelėti Krž.

rūtàs (vainìką VšR, vainikė̃lį) vėdìnti prarasti skaistybę: O ar žiedelį nešiojai, ar vainikėlį vėdinai LLDII127(Užp). Nepraėjo vieni metai, išgirdau naujieną, kad jau mano mergužėlė rūteles vėdina LTR(Brž). Ten žirgelį pagirdžiau, vainikė̃lį vė́dinau JD1478.

\ vėdinti; atvėdinti; išvėdinti; nuvėdinti; pavėdinti; pervėdinti; pravėdinti